- draugalka
- ×draũgalka (hibr.) sf. (1) 1. K draugė, draugala: Šio amžio kelionei draũgalką išsiskirti KII14. Jai patikdavo, kad jos draugalkos ją lankydavo ligoj Ns1848,2. Draugalkos ir lietuvininkės, tverkimės prie darbo! prš. 2. pamergė, martmergė: Antroji draũgalka aprėdys vėl galvą Kin. Marė ir eita į draũgalkas Klp.
Dictionary of the Lithuanian Language.